Klausimas:

jeigu JUMS reiketu rinktis klausytumet sirdies ar proto?

inga, 25

Atsakymas:

Oi, koks fainas klausimas. Iš karto iš atminties klodų pradėjo lįsti pačios kailiu patirtos meilės istorijos bei romaniūkščiai. Ech, nenuobodūs buvo laikai...
Visa šios dilemos problema yra ta, kad reikia rinktis. Jeigu nereikėtų rinktis, nes ir tas, ir tas diktuotų tą patį sprendimą – jokios tragedijos nebeliktų. O tada ir neturėtumėm tokių iškilių rašytojų kaip Šekspyras, Tolstojus, Diuma...Servantesas savo Donkichotą nutapė visišką beprotį, kuris vadovavosi vien jausmais: meile, neapykanta, bet ar jis buvo laimingas? O kaip baigdavosi meilės iš išskaičiavimo Dostojevskio romanuose?

Per savo gyvenimėlį suvokiau vieną dalyką, kai renkiesi jausmus – apgaudinėji save, o kai protą – apgaudinėji savo partnerį. Kur pranašumas? Jo nėra. Galiu drąsiai teigti, kad mano meilė buvo ir yra pasverta ir apskaičiuota. Su laiku, kai nukrito rožiniai akiniai, kas dieną mokausi būti kartu. Kartais tenka save prievartauti, bet dažniausiai mėgaujuosi prieš devynis metus padarytu sprendimu. Tada turėjau du rimtus vyrus, dvi lėkšteles – ant vienos buvo šilti jausmai, pinigai ir neabejotina karjera, o ant kitos – žaibas. Pats tikriausias žaibas, kuris pakirto kojas, rankas, vos tik jį išvydau. Su pastaruoju iki šiolei gyvenu, auginu nuostabų sūnų ir nei akimirkos nekaltinau savęs dėl šio sprendimo.