Žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV) yra mažesnis už bakteriją, gyvena tik žmogaus organizmo ląstelėse ir yra artimas beždžionių imunodeficito virusui (BIV). Šiuo metu yra žinomi du ŽIV viruso tipai: ŽIV-1 (atrastas 1983 metais) ir ŽIV-2 (atrastas 1986 metais). Virusas patenka į organizmą per kūno skysčių perdavimą ir tuomet pradeda pulti imuninės sistemos ląsteles (T limfocitus) tam, kad daugintųsi. ŽIV labai susilpnina individų imuninę sistemą ir galiausiai individas susirgs AIDS. Įgytasis imunodeficito sindromas (angl. AIDS) yra požymių ir simptomų kombinacija, kuriai būdingas efektyvios imuninės sistemos (vidinės gynybos prieš infekciją, pavyzdžiui, virusus ar bakterijas) trūkumas.

Simptomai

Simptomai gali būti patiriami tiesiogiai dėl ŽIV infekcijos, tačiau labiausiai tikėtina - dėl daugelio kitų infekcijų, kurios atsiranda dėl imunodeficito. Atminkite, kad tai tėra simptomų apžvalga, todėl jei manote, jog jūs esate užsikrėtęs ŽIV, turite nedelsiant pasikonsultuoti su gydytoju.

Bendri simptomai

Šiuos simptomus, kurie išvardinti žemiau, patiria daugelis ŽIV užsikrėtusių individų. Jie yra laikomi šios infekcijos požymiais, tačiau jokiu būdu ne įrodymais.

Karščiavimas

Karščiavimas yra labai dažnas tarp ŽIV užsikrėtusių individų ir gali atsirasti tiek ankstyvosiose, tiek vėlyvose infekcijos stadijose. Vėlesnėse stadijose jis dažnai pasireIškia kartu su naktiniu prakaitavimu ir drebuliu, kas rodo, jog kūnas tikriausiai bando pasipriešinti kokiai nors oportunistinei infekcijai.

Svorio praradimas

Svorio praradimas atsiranda dėl padidėjusios kūno medžiagų apykaitos. Dėl galimų šio simptomo sprendimo būdų reikėtų konsultuotis su gydytoju. Dažniausiai yra naudojami apetito stimuliatoriai.

Viduriavimas

Viduriavimas gali būti tiek ankstyvosiose, tiek vėlyvosiose ŽIV stadijose. Daugelis skirtingų mikrobų gali sukelti viduriavimą. Labai dažnai yra sudėtinga tiksliai nustatyti viduriavimą sukėlusį organizmą dėl to, kad dažniausiai jį gali sukelti ŽIV arba kita oportunistinė infekcija. Viduriavimas taip pat gali būti su pertrūkiais: vieną dieną žmogus gali tuštintis normaliai, o kitą – stipriai viduriuoti. Vaistų nuo viduriavimo vartojimas gali efektyviai išspręsti šį simptomą.

Nuovargis

Nuovargis yra dažnas nusiskundimas tarp apsikrėtusių individų. Galimų šaltinių yra daugybė, kadangi nuovargis yra dažnas daugelio infekcijų požymis. Depresija, mažakraujystė ir šalutiniai kai kurių vaistų, vartojamų ŽIV gydymui, poveikiai taip pat gali sukelti nuovargį.

Pradinė ŽIV infekcija (1-4 savaitės po infekcijos)

Ankstyvūs ŽIV simptomai gali būti panašūs į liaukų uždegimo metu patiriamus simptomus. Tai limfmazgių patinimas, apetito praradimas, galvos skausmas, karščiavimas, prakaitavimas ir skaudanti gerklė. Dažnai tai gali būti mašoma su gripu ar kita virusinio tipo infekcija. Kai kuriems žmonėms atsiranda bėrimas ant krūtinės, pilvo ar nugaros. Kraujo testai šioje ankstyvoje stadijoje neparodys ŽIV antikūnų, kadangi jie dar nėra išsivystę. Todėl daugelis žmonių nesupranta, kad yra užsikrėtę. Net jei jie apsilankė pas daktarą, tai gali būti palaikyta paprasčiausia virusine infekcija. Dažnai nebūna pereinama į kitą stadiją, kadangi imuninė sistema sugeba kovoti su infekcija.

Serokonversija (4 savaitės po infekcijos)

Serokonversija yra tas etapas, kuriame ŽIV antikūnai gali būti pastebėti kraujyje. Organizmui gali prireikti daugelio savaičių, kad pagamintų tinkamus antikūnus. Dažnai žmonės išgyvena ganėtinai sveiką periodą, kuriame nėra jokių simptomų. Vis dėlto, jei žmogus gauna teigiamą kraujo testo atsakymą, jis gali jausti psichologinius depresijos ir nerimo simptomus. Fizinių požymių atsiradimas gali užtrukti iki penkių metų. Šis laiko periodas labiausiai priklauso nuo CD4 ląstelių kiekio individo organizme. Be to, asmens amžius ir sveikata taip pat vaidina svarbų vaidmenį. Imuninės sistemos, bandančios kovoti su ŽIV infekcija, susilpnėjimas gali padaryti žmogų mažiau atsparų oportunistinėms infekcijoms.

Oportunistinės infekcijos (Ankstyvos ŽIV stadijos)

Kadangi imuninė sistema tampa vis labiau apkraunama, organizmas nebesugeba kovoti su infekcijomis taip, kaip galėtų sveika, nepažeista imuninė sistema. Ankstyvi simptomai dažniausiai atsiranda kai žmogus turi 300 ar mažiau CD4, tačiau gali atsirasti ir esant didesniam CD4 kiekiui.

Dažniausi simptomai yra :

• Pienligė. Tai yra dažniausia infekcija tarp ŽIV užsikrėtusių žmonių. Pienligė yra burnos būsena, sukelta grybelio, vadinamo Candida albicans. Baltos dėmės burnos ertmėje, ant dantenų ir ant liežuvio yra geri grybelinės infekcijos požymiai. Be to, žmonės gali jausti deginantį jausmą ir pasikeitusį skonį. Pienligė yra lengvai gydoma receptiniais vaistais, tokiais kaip klotrimazolio tabletės ir nistatinas.
• Juostinė pūslelinė. Tai virusas, sukeliantis vėjaraupius vaikams. Tie, kurie vaikystėje sirgo vėjaraupiais, turi juostinės pūslelinės virusą savo organizmo nervuose. Imunodeficitai ir stresas dažniausiai būna du pagrindiniai veiksniai, aktyvuojantys virusą bei bėrimus, kurie paprastai atsiranda tam tikroje srityje ir gali atrodyti kaip juosta aplink kūną. Be to, nuovargis, galvos skausmas ir karščiavimas gali atsirasti kartu su bėrimu. Dažniausiai skausmui malšinti naudojami analgetikai. Ankstyvose stadijose, norint sumažinti simptomus, labai dažnai yra naudojamas acikloviras (antivirusinė medžiaga).
• Paprastosios pūslelinės virusas (PPV). ŽIV/AIDS nešiotojams pūslelinė gali tapti chroniška. Vis labiau silpstant imuninei sistemai, PPV dažnumas bei simptomų stiprumas gali padidėti.
• Burnos gauruotoji leukoplakija. Tai yra burnos infekcija, panaši į pienligę, o jos priežastis vis dar nežinoma. Ši infekcija galiausiai pradingsta savaime ir dažniausiai nėra gydoma, nebent pacientas jaučia skausmą.
• Pneumokokinė pneumonija. Tai yra plaučių infekcija - viena iš dažniausių AIDS sergančių žmonių mirties priežasčių. Šios infekcijos kartais galima išvengti su pneumokokine vakcina. Dėl tokios galimybės vertėtų pasikonsultuoti su savo daktaru.
• Idiopatinė trombocitopeninė purpura (ITP). Yra sukeliama besivystant antikūniams, kurie puola trombocitų ląsteles (leidžiančias kraujui krešėti) kraujo apytakoje. Ši liga nustatoma tik atlikus įprastą kraujo testą. Žmonėms, turintiems ITP, padaugės kraujosruvų bei padidės kraujavimas.

AIDS ir oportunistinės infekcijos (vėlesnės ŽIV stadijos)

Kadangi imuninė sistema tampa vis labiau apkraunama, organizmas nebesugeba kovoti su infekcijomis taip, kaip galėtų sveika, nepažeista imuninė sistema. Dažniauisiai, kai kurios iš infekcijų, būna sergančio AIDS mirties priežastis. Jeigu CD4 kiekis nukrenta žemiau 200, tuomet yra laikoma, jog tai vėlyvoji AIDS stadija. Dvi dažniausios oportunistinės infekcijos yra pneumocistinė pneumonija (plaučiuose atsiranda cistų) ir kapoši sarkoma (kraujaguslių navikas). Kitos: tuberkuliozė, toksoplazmozės encefalitas, Mycobacterium Avium kompleksas, su ŽIV susijusi limfoma, citomegalo viruso infekcija, kriptokozė ir kriptosporidiazė.

Trumpai aprašysime kiekvieną iš jų:

• Pneumocistinė pneumonija (PCP). Kadangi PCP yra dažniausia oportunistinė infekcija, labai svarbi yra profilaktika (vaistų vartojimas, kad išvengti infekcijos). Šią pneumonijos formą sukelia pneumocystis carinii parazitas. Ankstyvas gydymas ir profilaktika nuo PCP gali padidinti šansus išvengti infekcijos. PCP simptomai yra labai panašūs į pneumokokinės pneumonijos: kvėpavimo problemos, karščiavimas ir kitos.
• Kapoši sarkoma. Tai yra liga, kurios metu išsivysto kraujagyslių augliai. Tiksli priežastis nėra žinoma, tačiau žinoma, kad Kapoši sarkoma yra piktybinis navikas, kylantis iš endotelio ar limfinių ląstelių. Augliai gali kilti bet kurioje odos vietoje, smegenyse, virškinimo trakte, burnoje, plaučiuose, kirkšnyje, kepenyse ir limfmazgiuose. Auglys atrodo kaip violetinė ar juoda dėmė. Vienintelis simptomas yra mažos, neskausmingos, raudonos, rudos ar violetinės spalvos žaizdos. Dažniausi gydymo būdai yra radioterapija, krioterapija arba vinblastino injekcijos į žaizdas. Šios terapijos gali padėti sumažinti simptomus, tačiau dažniausiai jie atsiranda iš naujo. Sisteminės žaizdos yra gydomos chemoterapija.
• Tuberkuliozė (Mikobakterijų tuberkuliozė). Ji gali atsirasti tiek ankstyvosiose, tiek vėlyvose ŽIV stadijose. Nebūtina turėti susilpnėjusią imuninę sistemą. Viena iš didžiausių šios ligos problemų yra daugeliui vaistų atsparių padermių susiformavimas organizme, kas sukelia gydymo sunkumų. Žmonės, užsikrėtę tuberkulioze, dažniausiai kenčia nuo naktinio prakaitavimo, karščiavimo, kosulio ir svorio praradimo.
• Mycobacterium Avium kompleksas (MAC). Jis dažniausiai atsiranda ŽIV užsikrėtusiuose pacientuose kai CD4 nukrenta žemiau 100. Dėl savo nespecifinių simptomų, MAC yra sunkiai diagnozuojamas. Šiam kompleksui būdingas nuovargis, drebulys, naktinis prakaitavimas, karščiavimas, svorio praradimas, viduriavimas ir pilvo skausmas.
• Su ŽIV susijusi limfoma.Tai limfmazgių augliai. Dėl jų atsiranda labai dideli limfmazgiai ant kaklo, aplink kirkšnį ir po rankomis. Augliai yra gydomi radiacija arba chemoterapija.
• Toksoplazmozės encefalitas. Toksoplazmozę sukelia Toxoplasmosis Gondii parazitas, dažnai randamas katės fekalijose ir nevirtoje mėsoje. Šis parazitas sukelia smegenų infekciją, kuri savo ruožtu sukelia neurologinį sutrikimą ir priepuolius. Infekcijos simptomai: galvos skausmai, letargija, karščiavimas ir priepuoliai. Toksoplazmozės gydymas užtrunka visą gyvenimą.
• Citomegalo viruso infekcija (CMV). Apie 90% AIDS pacientų galiausiai išsivysto citomegalo virusas. CMV gali kilti kaip mono liga. Šis virusas yra labai panašus į Toxoplasmosis gondii ir Pneumocystis carinii. Kadangi CMV yra kraujyje, jis yra pernešamas į visas kūno dalis bei sukelia infekcijas daugelyje organų. Labai dažnai pasitaiko akių infekcijos (retinitas, akies uždegimas) kartu su plaučių infekcijomis, sukeliančiomis pneumoniją. Šios infekcijos gydymo priemonės yra gancikloviras ir foskarnetas.
• Kriptokozė. Tai yra Cryptococcus neoformas grybelis, randamas dirvožemyje bei galintis išsivystyti įvairiose kūno vietose. Sunkiausia ir mirtina infekcijos vieta yra smegenys. Dažniausi simptomai yra nuovargis, karščiavimas, pykinimas ir vėmimas. Kartu atsirandantys galvos skausmai ne visada kyla vienoje galvos vietoje, o encefalitas (smegenų uždegimas) gali pasireikšti kartu su pasikeitusiomis protinėmis būsenomis, atminties praradimu, sumišimu ir elgesio pasikeitimais.
• Kriptosporidiazė. Dažniausiai susergama geriant užterštą vandenį. Ryškūs kriptosporidiazės požymiai yra viduriavimas ir svorio praradimas. Šiuo metu nėra jokių efektyvių šios ligos gydymo būdų.

Plitimas

Pirmasis ŽIV atvejis Lietuvoje užfiksuotas 1988 metais. Nuo tada iš viso užregistruota 1708 atvejai (1417-vyrai bei 291-moteris). Iš jų 266 ŽIV užsikrėtusiems asmenims diagnozuotas AIDS. 2010 metais diagnozuota 30 AIDS atvejų. Sergamumo ŽIV rodiklis 100 tūkst. gyventojų tais metais siekė 4,7 atvejus.

Žmonės gali apsikrėsti ŽIV ir atrodyti sveiki. Taigi neįmanoma pasakyti, kas turi ŽIV, o kas ne, tačiau šie žmonės vis tiek gali perduoti ŽIV bet kokiu įmanomu būdu. ŽIV buvo stebimas kūno skysčiuose, pavyzdžiui, kraujyje, lytiniuose skysčiuose (sėklose ir makšties skysčiuose), seilėse, ašarose ir krūties piene. Vis dėlto, buvo pastebėta, kad ŽIV galima perduoti tik lytiniais skysčiais ir krauju. Todėl ŽIV yra pasigaunamas nesaugaus oralinio, analinio ar vaginalinio sekso metu (nenaudojant prezervatyvų) arba dalinantis adatomis arba švirkštais su apsikrėtusiu asmeniu. Moterys, apsikrėtusios ŽIV, gali perduoti virusą savo kūdikiams nėštumo, gimdymo arba maitinimo krūtimi metu. Yra žmonių, apsikrėtusių kraujo perpylimo metu. 1985m. prasidėjo atidus visų kraujo donorysčių stebėjimas ir laboratorinis testavimas, todėl tikimybė užsikrėsti ŽIV šiuo būdu buvo labai sumažinta (beveik neįmanoma).

ŽIV įmanoma užsikrėsti tik bet kuriuo iš aukščiau nurodytų būdų. Daugelis mokslininkų sutinka, kad nors ŽIV perdavimas gilaus ar ilgo bučiavimosi metu yra įmanomas dėl potencialaus kraujo kontakto, tačiau tokia tikimybė yra labai maža.

Buvo įrodyta, kad teisingai naudojami latekso prezervatyvai padeda išvengti ŽIV infekcijos ir kitų lytiniu būdu perduodamų infekcijų. Prezervatyvai gaminami iš plastiko, tokio kaip poliuretanas, taip pat yra labai efektyvūs, priešingai nei pagaminti iš ėrienos. Jei planuojate prasidurti ausis arba pasidaryti tatuiruotę, įsitikinkite, kad lankotės pas kompetentingą asmenį, kuris naudoja naują ar sterilią įrangą. Nesidrovėkite klausti!

Gydymas

Vienintelis būdas nustatyti ar esate užsikrėtęs ŽIV yra atlikti ŽIV antikūnų kraujo testą, kuris nustato ŽIV būdingus antikūnus baltosiose kraujo ląstelėse, kurios vadinamos B limfocitais. Jūs galite būti apsikrėtęs ŽIV ir neturėti jokių simptomų, tačiau perduoti šį užkratą kitiems. Jeigu manote, kad galite būti apsikrėtęs ŽIV, turite nedelsiant kreiptis pas daktarus. Šiuo metu nėra 100% efektyvaus AIDS ar ŽIV gydymo būdo, tačiau yra sukurti efektyvūs, gyvenimą prailginantys vaistai. Pasikonsultuokite su gydytoju dėl išsamesnės informacijos apie galimus gydymo būdus ir kitas galimybes.