"Santuoka - tai tarsi apgulta tvirtovė: tie, kurie yra viduje, trokšta iš jos pabėgti, o tie, kurie lauke, nori į ją įsiveržti" - sakė prancūzų rašytojas Hervé Bazin'as. Tačiau kalbant atvirai, visos moterys be išimties nori ištekėti. Žinoma, pasitaiko atvejų, kai santuoka tampa našta. Bet tik tada, jei tai įvyko su netinkamu žmogumi, netinkamu metu arba vedybos buvo pagrįstos melu. O santuoka, kurios metu žmonės tuokėsi mylėdami ir gerbdami vienas kitą, būna harmoninga ir laiminga. Svarbiausia sąžiningai sau atsakyti į kelis svarbius klausimus ir nuspręsti ar žengti žingsnį santuokos link, ar geriau dar šiek tiek palūkėti.

Kodėl reikia ištekėti?

Ištekėti reikia. Pirma, šis noras yra giliai įsišaknijęs į moters pasąmonę ir kol ji jo neįgyvendins, neturės ramybės. Antra, gamta jau taip sukūrė, kad moteryje slypi didžiuliai dvasinio tobulėjimo resursai. Tačiau jie gali pasireikšti tik tada, kai moteris galės pasirūpinti kitais žmonėmis. Ir nesvarbu, tai ligoniai, našlaičiai ar artimieji, svarbu, kad moteris tai darytų iš visos širdies ir su meile. Pavyzdžiui, vyrai save išreiškia ir patiria didelį malonumą kopdami karjeros laiptais. O moterys net ir pasiekusios aukštumų profesinėje srityje nepatiria visiškos palaimos, kadangi jų širdys linksta link šeimos židinio. Todėl tik ištekėjusi moteris gali būti laiminga. Ir ne tik ji, bet ir aplinkiniai.

Kam reikalinga santuoka?

Atsakymas gana paprastas. Norint sukurti pilnavertišką šeimą, reikia susituokti. Kadangi, pasak psichologo, tik tada moterys jaučiasi saugios, o vyrai pasidaro atsakingesniais.

Iš tikrųjų vyrai geriau nei moterys supranta kam reikalinga santuoka. Santuoka - tai ne vien tik didelė puota, brangus žiedas ar pasirodymas prieš giminaičius ar draugus. Santuoka - tai atsakomybė už moterį ir pareiga rūpintis ja bei vaikais amžinai. Jei vyras pasakė "Kol mirtis mus išskirs", galite būti tikra, kad jis šio pažado ir laikysis. Bet jei vyras nors truputį suabejos ar tikrai šią moterį jis nori kasdien matyti šalia savęs, jis tikrai jos neves prie altoriaus.

O moterys į santuoką žiūri kiek kitaip. Ištekėti - tai tarsi gauti daug pinigų, nueiti į "Moustache boutique", įsigyti ilgai trokštamą vienetinį daiktą ir išeiti didžiai iškėlus galvą. O paskui pradėti studijuoti, dirbti kasdienius darbus ir tapti nieko nespėjančia suirzusia žmona. Ir jei jos paklausite ar ji yra laiminga, ji atsakys teigiamai, nors yra atvirkščiai. Ir taip mano nemažai ištekėjusių moterų. Anot jų, jos puikiai susitvarkė savo gyvenimą, tačiau tai yra gryniausias melas.

Situacija. Moteris draugavo su vyru, kuris buvo ramus, stabilus ir beprotiškai ją mylėjo. Jai su juo buvo gera, tačiau ji jo nemylėjo. Bet kai jis pasiūlė jai už jo tekėti, ji sutiko, kadangi manė, jog jeigu vyras tai siūlo - reikia būtinai sutikti. O išsiskirti galima bet kada. Žinoma, jie atšventė gražias vestuves. O moteris kitą rytą jau liejo ašaras. Kadangi suprato, jog viskas, ko ji norėjo, jau praėjo. Po metų moteris nieko nebejautė savo vyrui, jai netgi buvo šlykštu būti šalia jo. Tačiau vyras skirtis nesutiko, be to, moteris nenorėjo liūdinti savo tėvų. Po mėnesio ji išvyko mokintis į kitą šalį. Moteris buvo pasiruošus viskam, kad tik nereikėtų gyventi su savo vyru.

Šis pavyzdys ir dar daugelis panašių nelaimingų santuokų liudija, jog žmonės tuokiasi vien dėl to, kad gautų socialinį statusą, aprūpintų save ar vaikus geru gyvenimu ir t.t. Tačiau visa tai tik melas ir savęs apgaudinėjimas. Santuoka su žmogumi, iš kurio norima tik pasipelnyti arba ieškoma globėjo, laimės tikrai nesuteikia ir niekada nesuteiks. Turtus galima lengvai iššvaistyti, globėjui ilgainiui nusibosta toks vaidmuo, o vaikai greitai užauga ir išeina iš namų. Kas belieka po to? - Nieko. Tuštuma ir nusivylimas. Todėl santuoka yra labai rimtas žingsnis žmogaus gyvenime, kurį reikia labai gerai apsvarstyti. Tik vienas klaidingas žingsnelis ir pasekmės gali būti labai skaudžios.

Su kuo susieti savo gyvenimą?

Turbūt dauguma moterų atsakytų, kad reikia tekėti už tokio vyro, su kuriuo būtų smagu, nenuobodu ir nebaisu pragyventi visą gyvenimą. Tačiau ar tikrai tik to ir reikia? O kur meilė, aistra, troškimas būti šalia ir varge, ir skausme? Dažnai apie tai nesusimąstoma. Moterys skuba kuo greičiau ištekėti, kadangi visos draugės tai jau padarė, o dar ir artimieji spaudžia. Tik ar greitos vedybos išsigelbėjimas? Juk turime savo galvą ant pečių ir turime pačios nuspręsti, kada ir už ko mums tekėti.

Jei tuokiamasi iš meilės ir troškimo nugyventi laimingą gyvenimą su savo žmogumi, jokia kasdienybė neatrodys baisi ir nuobodi. O su kiekvienais metais meilė tik stiprės. Pavyzdys - graži vienos moters istorija. Žinoma, jai ir jos vyrui ši santuoka yra antroji. Tačiau, kad būsimiems jaunavedžiams taip nenutiktų ir jų santuoka būtų pirmoji bei vienintelė, reikėtų įsiklausyti į moters pasakojimą:

"Esu ištekėjusi jau dešimt metų, ir su kiekvienais metais vis labiau myliu savo vyrą. Negaliu be jo užmigti. Dievinu atsibusti šalia jo rytais. Kartais man pasidaro baisu, kadangi atrodo, kad savo vyrą myliu labiau nei vaikus. Ir esu įsitikinusi, kad vyras man jaučia tą patį. Mes mylime ir gerbiame vienas kitą, ir žinoma pasitikime vienas kitu. Vyras lygiai taip pat manimi rūpinasi, kaip ir mūsų pažinties dieną. Greičiausiai, dėl to, kad tai yra mūsų antroji santuoka, ir mes vienas kitą labai vertiname".

Žinoma nėra lengva surasti savo antrą puselę, tačiau įmanoma. Tik nereikia skubėti ir klausyti savo širdies. Pasitaiko, kad neretai žmonėms pritrūksta patirties, jie gerai nenutuokia koks gyvenimas jų laukia po vedybų. Tačiau knygose galima rasti daug informacijos apie santuoką, bendrą gyvenimą. Taip pat internete yra nemažai įvairių patarimų, kuriais dalinasi jau patyrę žmonės. Iš jų galima labai daug ko pasimokyti ir žengti teisingą žingsnį link harmoningo ir laimingo šeimyninio gyvenimo.

Kada ateina tinkamas laikas vedyboms?

Gyvenime dažnai pasitaiko "studentiškų santuokų". Tačiau suaugę tik ir varsto nepatikliais žvilgsniais ką tik iškeptus jaunavedžius: "Tik pradėjo mokytis ir užsimanė šeimos. Juk jie net negali apsispręsti ko nori iš gyvenimo, o ką jau kalbėti apie antrosios pusės pasirinkimą". Retas atvejis, kai tokios jaunos šeimos nugyvena santuokoje ilgus metus. Jauni žmonės, nespėję savęs realizuoti, jau būna suvaržyti santuokos saitų. Todėl tokiose šeimose dažnai pasitaikanti santykių nesutarimų priežastis - bendrų interesų nepaisymas. Jauna moteris pasakoja:

"Su pirmu vyru susituokėme, kai mums buvo 20 metų. Dabar aš suprantu, kad tai buvo tiesiog romantiškas, neįprastas, linksmas, kartais varginantis bei erzinantis nuotykis. Tai buvo dviejų skirtingų žmonių gyvenimas, o ne viską jungianti laiminga santuoka. Mes nesupratome, kad turime būti vienas už kitą atsakingi. Ne, mes nebuvome kvaili, tiesiog kiekvienas buvome susitelkę tik į save, o ne vienas į kitą, nors ir labai mylėjome vienas kitą. Jei būtų mano valia, uždrausčiau žmonėms tuoktis iki 25 metų, kadangi jie nesupranta koks tai yra rimtas žingsnis".

Ši moteris visiškai teisi. Kadangi 25-ių metų ir vyresni žmonės mąsto kitaip. Dirbdami, keliaudami, bendraudami su kitais žmonėmis jie įgyja patirties. Turi pakankamai laiko pamąstyti apie gyvenimą, susidėlioti prioritetus ir tada jau būna pasiryžę žengti rimtą žingsnį.

Pasak psichologo, kažkodėl paskutiniu metu daugelis tik ir šneka apie vedybas. "Laikas ženytis", - sako kas antras. Tačiau ką reiškia "laikas"? Kodėl žmonės mano, kad reikia būtinai susituokti iki 25 metų, kitaip tu būsi "nurašytas"? Bet juk taip kalbama visuomenėje, taip pataria draugai, tėvai lipa ant kulnų: "Kada vestuvės, kada anūkai?" Toks spaudimas labai paveikia jaunus žmones, jie pasimeta, skuba įgyvendinti kitų užgaidas ir padaro didelę klaidą. Susituokia būdami per jauni, paveikti pirmos meilės ar besilaukiant vaikelio. Pagal statistiką, 80 % tokių santuokų greitai išyra.

Ir psichologai ir kitų žmonių patirtis sako - neskubėkite ir nežiūrėkite, ką daro kiti. Tuoktis reikia tik tada, kai sutinkate tą savo vienintelį ir su kuriuo norite kartu pasenti. Kai šalia yra žmogus, su kuriuo jums taip gera, kad daugiau nieko nesinori ir nekyla minčių: "O, kas, jei atsiras kitas?" - tada drąsiai galite žengti į naują ir kupiną naujovių šeimyninį gyvenimą. Tai ir yra santuokos prasmė!